Maljorka – didžiausia Balearų salyno sala, ji garsėja kaip turinti daugiausia istorinių ir kultūrinių vertybių. Šis kurortas yra vienas seniausių Europoje. Važiuojant per salą galima gėrėtis Maljorkos simboliais laikomais vėjo malūnais, palandžioti po olas, paragauti tradicinių salos patiekalų.

Valdemosa

Valdemosa – spalvinga kalnų gyvenvietė, kurioje daugybė akmeninių namų, prisiglaudusių vingiuotose gatvelėse. Miestelio akcentas – kartuziečių vienuolynas, įkurtas 1399 m. karališkuose rūmuose. Vienuoliai kartuziečiai čia gyveno iki 1835 m., vėliau vienuolynas perėjo į privačias rankas ir atiteko devyniems skirtingiems savininkams. Dabar jame įrengtas muziejus, kuriame galima išvysti sodą ir kambarius – vienuolyno prižiūrėtojo celę, koplyčią, biblioteką, audiencijos salę ir miegamąjį. Buvusiame vienuolyne surinktas istorinis ir meninis kartuziečių palikimas, leidžiantis išsamiau pažinti vienuolių gyvenimą. Šis vienuolynas labiausiai garsėja tuo, kad 1938 m. žiemą čia buvo apsistoję rašytoja George Sand ir garsus pianistas bei kompozitorius Fredericas Chopinas. Čia eksponuojami šių dviejų žymių žmonių asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, fortepijonas. Šalia vienuolyno – neoklasicistinio stiliaus bažnyčia, nuo kurios driekiasi dengta galerija – vienas seniausių vienuolyno statinių, vedančių į kartuziečių vaistinę. Valdemosos gatvelėse gausu parduotuvėlių ir kavinukių.

Formentoras

Formentoro pusiasalis – nuostabaus grožio gamtos kampelis, kurį sergi kalnai ir tankūs pušynai. Šią vietą maljorkiečiai vadina visų vėjų susitikimo vieta. Kelias Formentoro pusiasalio link veda kalnais. Kylant į aukščiausią vietą, galima stabtelėti ne vienoje apžvalgos aikštelėje ir gėrėtis nuostabia panorama: kalnagūbriais, jūros platybe ir nedidele Colomero sala. Tolumoje žaisdama bangomis baltutėle puta į uolas ritasi mėlyna jūra. Formentoro švyturys –šiauriausia salos vieta, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į visą Pollensos įlanką, o jei geras oras, iš čia galima pamatyti netoliese esančią Menorkos salą. Formentoras taip pat turi ramų laukinį paplūdimį bei keletą viešbučių, kurie didžiuojasi garsių svečių sarašu.

La Granja

La Granja dvaras yra netoli Esporlės miestelio. Tai vienai ispanų šeimai priklausantis dvaras, kurio istorija siekia dar Romos valdymo laikus. Kai Chaime I užkariavo Maljorką, sala buvo padalyta į keturias dalis. Viena iš jų priklausė grafui, įsikūrusiam šiame dvare. 1239 m. grafas La Granjos dvarą perdavė vienuoliams cistersams, kurie čia įkūrė vienuolyną. Jis veikė 200 metų ir tik vėliau šį dvarą įsigijo dabartiniai jo šeimininkai.
Šiuo metu La Granja atvira visiems, jo šeimininkai dvarą įrengė kaip tradicinės Maljorkos salos muziejų. Čia veikia etnografinis muziejus, kuriame galima išsamiau susipažinti su maljorkiečių gyvenimu. Eksponuojami įvairūs buities daiktai, senoviniai salos gyventojų drabužiai, jų amatų dirbiniai, žemės ūkio padargai, meno kūriniai. Taip pat vaizduojama tradicinė maljorkiečių virtuvė su vytintais kumpiais, uogienių stiklainiais, miegamieji kambariai su neregėto grožio patalais ir kambario interjeru. Dvaro kieme galima pamatyti dar išlikusių įvairių amatų dirbtuvių, kuriose puikiai išsilaikę juvelyriniai, odos ir metalo dirbiniai. Čia galima smagiai pasivaikščioti po dvaro sodus su tvenkiniais ir fontanais, paragauti vietos užkandžių bei vyno ir išvysti tradicinius salos šokius.

Drakono olos

Paslaptingosios Drakono olos žinomos nuo senų senovės – tai žinomiausių Europoje požeminių olų grandinė. Jų pavadinimas siejamas su sena legenda, pagal kurią įėjimas į olas buvo saugomas drakono. Pagal atrastus piešinius ant olų, taip pat keramikos fragmentus galima spręsti, kad šiose olose lankytasi dar prieš Kristų. Šiandien olos dėl čia esančių nepaprastai gražių požeminių labirintų ir ežerų kasmet vilioja milijonus turistų. Tai viena iš ilgiausių saloje olų grandinių, ji visiškai ištirta tik 19 a. pabaigoje. Šiuo metu atvertas vieno kilometro turistinis maršrutas, kuris tęsiasi tarp gausybės įspūdingų stalaktitų ir stalagmitų.
Išskirtinis Drakono olų bruožas – šeši požeminiai ežerai. Didžiausias iš jų yra Martelis, po jo – Delisas ir Negro ežerai. Juose aptikta anksčiau nežinoma mikroskopinių aklų vėžiukų rūšis. Martelio ežero apšvietimą sukūrė katalonų architektas Carlesas Buigas i Sansas, dainuojančių fontanų Barselonoje autorius. Nusileidus prie didžiausio požeminio ežero, visiškoje tyloje ir tamsoje, grojant klasikinei muzikai, pradedamas mažasis spektaklis apie aušrą Žemės plutos gelmėse. Iš tamsos pradeda skverbtis silpna šviesa, pamažu užpildanti visą erdvę, o ramiu skaidriu ežero vandeniu apšviesti tik žvakių šviesos plaukia laiveliai su muzikantais.

Son Amaro šou

Son Amaras – senovinis maljorkietiškas dvaras, esantis žemės ūkio rajone, gamtos prieglobstyje. Pavadinimas kilęs nuo pirmojo savininko vardo – dono Chuano Amaro. Daugiau nei keturis amžius čia buvo verčiamasi žemės ūkiu, kol 20 amžiaus 7 dešimtmetyje dvarą įsigijo nauji šeimininkai. Tarp migdolų ir apelsinmedžių giraičių paskendusio pastato sienų slepiasi viena iš geriausių Europos koncertų salių, kurioje įrengta naujausia technika, garantuojanti aukščiausią muzikos ir šviesos kokybę. Nepamirštamas spektaklis, Venecijos karnavalas, šiuolaikinis baletas, akrobatiniai numeriai ir daugelis kitų pasirodymų – visa tai laukia apsilankiusiųjų šou Son Amare. Čia išvysite ir garsųjį Karmen Motos ispaniškąjį baletą. Vakarą vainikuoja grojančių fontanų šou atviroje terasoje.