Režisierius: David Fincher („Septyni“, „Kovos klubas“, „Keista Bendžamino Batono istorija“, „Socialinis tinklalapis“, „Panikos kambarys“, „Zodiakas“)
Aktoriai: Rooney Mara, Daniel Craig, Stellan Skarsgard, Christopher Plummer, Robin Wright, Joely Richardson, Yorick van Wageningen, Steven Berkoff
Scenarijaus autorius: Steven Zaillian („Šindlerio sąrašas“, „Niujorko gaujos“, „Amerikos gangsteris“, „Hanibalas“, „Misija: neįmanoma“, „Žmogus, pakeitęs viską“)
Operatorius: Jeff Cronenweth („Kovos klubas“, „Socialinis tinklalapis“)
Kompozitoriai: Trent Reznor ir Atticus Ross („Socialinis tinklalapis“)

50 milijonų kopijų 46 pasaulio šalyse. Taip solidžiai buvo parduota švento atminimo švedų rašytojo Stiego Larssono trilogija „Tūkstantmetis“. Danijos ir Švedijos bendros gamybos 2009 metų filmas „Mergina su drakono tatuiruote“ buvo brangiai pastatytas ir nusipelnė užsienio kritikų pagyrimų, įžiebė aktorių Noomi Rapace („Šerlokas Holmsas: šešėlių žaidimas“) ir Michaelio Nyqvisto („Misija: neįmanoma. Šmėklos protokolas“) žvaigždę ir iškovojo svarbiausią Didžiosios Britanijos apdovanojimą BAFTA už geriausią filmą ne anglų kalba.

Milžiniškas susidomėjimas S. Larssono knygomis ir filmų trilogijos populiarumas lėmė neišvengiamą holivudinės versijos gimimą. Vienas veiksmingiausių ir ambicingiausių šiuolaikinių prodiuserių Scottas Rudinas pakvietė režisierių D. Fincherį („Kovos klubas“, „Septyni“, „Zodiakas“, „Socialinis tinklalapis“) ir „Oskaru“ apdovanotą scenaristą S. Zaillianą, tad nuo pat pradžių amerikietiška „Mergina su drakono tatuiruote“ gavo laukiamiausio 2011-ųjų filmo titulą. Spaudoje išsamiai aprašyta ir ilga pagrindinės aktorės atranka (į vaidmenį pretendavo beveik visos populiariausios tinkamo amžiaus aktorės) dar labiau paskatino domėtis, kas vyksta šalčiausią žiemą sniegingoje Švedijoje.

D. Fincheris aiškiai pabrėžė, kad nesiruošia tiesiog perdaryti išgarsėjusio danų režisieriaus Nielso Ardeno Oplevo trilerio. Jis ryžosi savaip adaptuoti ir vizualizuoti S. Larsseno parašytą pirmąją trilogijos dalį išnaudodamas griežtus amžiaus cenzo apribojimus, nevengdamas brutalaus smurto, pasitelkdamas kompozitorių T. Reznoro ir A. Roso („Oskaro“ premija už „Socialinio tinklalapio“ melodijas) šiurpinantį, hipnotizuojantį, unikalų garso takelį. Jie įrašė savotiškai užburiančią ir pulsuojančią muzikos simfoniją.

Energingas, greitas, žiaurus, provokuojantis trileris neprailgsta nė akimirkos. Net originaliąją „Merginą su drakono tatuiruote“ matę ir esminių įvykių raidą žinantys žiūrovai turėtų būti nustebinti.

Atsakingas, kruopštus ir sąžiningas žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas (akt. D. Craigas) iškelia į viešumą Švedijos milijardieriaus Hanso Eriko Venerstromo finansines aferas, tačiau ir pats stipriai nudega. Pavydžių kolegų išduotas ir apšmežtas vyras išeina iš darbo žurnale „Tūkstantmetis“ ir skuba kuo greičiau pasislėpti. Netikėtas kvietimas susitikti su paslaptingu vyresniu džentelmenu ir solidus honoraras ištraukia jį iš nežinios šešėlio. Žurnalistas sėda į traukinį dorai neįsivaizduodamas ir visiškai nenutuokdamas, kokie siaubingi išbandymai laukia žiemiškai šaltoje ir kraupias paslaptis saugančioje saloje.

Prieš 40 metų jauna mergina Harieta dingo be žinios ir negrįžo. Turtingiausios ir įtakingiausios Švedijoje šeimos patriarchas Henrikas Vangeris (akt. Ch. Plummeris) įsitikinęs, kad mylimą produkterėčią nužudė artimas giminaitis. Jo ramybę per kiekvieną gimtadienį sudrumsčia paštu atkeliaujanti dovana – džiovintų gėlių puokštė. Prieš akistatą su mirtimi senolis trokšta išsiaiškinti teisybę, todėl pasamdo skandalingai pagarsėjusį M. Bliumkvistą. Maža to, išsiunčia savo ištikimą advokatą Dirčą Frodą (akt. S. Berkoffas) užverbuoti apsaugos įmonėje dirbančios gabios kompiuterių įsilaužėlės Lisbet Salander (akt. R. Mara). Atsiskyrėlės kasdienybę pamėgusi ir be reikalo nekalbanti pankė geriau už kitus moka šnipinėti privačių žmonių gyvenimus, bet skausmingai kenčia dėl priklausomybės nuo iškrypėlių sadistų.

Tamsios praeities prisiminimai ir artimų giminaičių klano sąsajos su naciais kamuoja dingusios Harietos brolį Martiną Vangerį (akt. S. Skarsgardas). Jis vadovauja šeimos verslui ir nenori, kad neigiamos publikacijos spaudoje ar atskleisti nauji faktai apie šeimos klano ritualinius nusikaltimus dar stipriau pakenktų korporacijos įvaizdžiui. Martinas turėtų žinoti daugiausia, bet neskuba bendradarbiauti su reputaciją praradusiu žurnalistu ir auskarų prisivarsčiusia bei juodus drabužius dėvinčia gudria kompiuterių įsilaužėle anoreksike. Nepriklausomiems tyrėjams reikia akivaizdžių įkalčių, tad jie drąsiai brenda per paslapčių ir melagysčių sniegynus link įtariamų žudikų, kurie vis dar gali gyventi tame pačiame privačios salos kotedže.