Milijonai moterų pasaulyje, kad ir kur gyventų – Amerikoje ar Kinijoje, siekia būti elegantiškos, stilingos ir susiduria su ta pačia problema – pasiklysta drabužių dydžių džiunglėse.

Meluoja etiketė ar prigimtis?

Tikriausiai kiekviena moteris bent kartą gyvenime yra patyrusi nusivylimą, kai nepavyko įsisprausti į tobulą suknelę, nors „melagė“ etiketė skelbė, kad šis dydis kaip tik jos. Žinoma, įmanomas ir atvirkštinis, kur kas džiugesnis variantas, kai parduotuvėje pareikalavote mažesnio dydžio drabužio už tą, kuris, kaip manėte, tikrai jūsų.

Žmonių kūno proporcijos priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip rasė, etninis ir šeimos genofondas. Mokslininkų teigimu, labiausiai moterų figūrą veikiantys faktoriai yra amžius, dietos ir kitos gyvenimo būdo ypatybės, menstruacinis ciklas, menopauzė.

Natūralu, kad 36 dydžio suknelė, siūta vidutinei amerikietei, to paties amžiaus moteriai Kinijoje gali atrodyti kaip 40 ar 42 dydžio, tad pasaulyje žinomų prekių ženklų drabužių gamintojai priversti ieškoti būdų drabužių dydžiams standartizuoti ir pritaikyti visų planetos moterų poreikiams. Tokių garsių gamintojų kaip „Versaci“, „Prada“, „Chanel“ produkcija nori puoštis moterys ne tik Europoje ar Amerijoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje.

Pasaulyje žinoma kompanija „Alvanon“ visuose žemynuose atlieka žmogaus kūno proporcijų tyrimus, kuriais remiantis tikslinami ir standartizuojami drabužių dydžiai skirtingų žemynų gyventojams.

Korsetus keičia tamprūs apatiniai

Kompanijos „Alvanon Inc“ prezidento Edo Gribbino teigimu, apie mokslo faktais pagrįstą moters figūros kismą galima kalbėti tik turint omenyje pastarųjų šešiasdešimties metų laikotarpį.

„Dauguma drabužių dydžių standartų, kuriais seka šių dienų drabužių pramonė, susiformavo Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, kai moterų kūno proporcijos buvo mažesnės ir nestandartinių matmenų figūrų pasitaikydavo kur kas rečiau nei mūsų dienomis. Per pastaruosius šešiasdešimt metų moterų kūnai pastebimai pasikeitė. Ši evoliucija susijusi su dietų išpopuliarėjimu, gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiais. Kiek šiuolaikinių moterų kasdien dėvi korsetus ar liemens juostas?“ – klausė E. Gribbinas ir šmaikščiai priminė, kad net ir mokslo amžiaus panacėja kartais vadinami kūno formas dailinantys tamprūs apatiniai, kuriuos moterys ryžtasi dėvėti išskirtinėmis progomis, toli gražu neturi tokio poveikio kūnui kaip proprosenelių kasdien dėvėti korsetai.

Labiausiai moters figūrą keičia amžius

Šis iš pirmo žvilgsnio banalokai skambantis faktas mokslininkams leidžia atlikti gana išsamius žmogaus kūno proporcijų kitimo tyrimus. Nustatyta, kad per visą gyvenimą žmogaus kūno formos, kad ir kaip ekstremaliai keistųsi, niekada nebeprilygsta toms, kurios buvo jo paauglystės laikotarpiu.

Tyrimai parodė, kad žmogus nuo 25 iki 50 metų vidutiniškai netenka dviejų centimetrų ūgio ir dar dviem centimetrais jo ūgis sumažėja 50–65 metų laikotarpiu, nes tuomet itin traukiasi stuburas. Senstant smarkiai pasikeičia žmogaus laikysena – pečiai tampa nuožulnesni, šiek tiek pasistumia dubens kaulai. Tokius pokyčius specialistai aiškina gana paprastai – kūną ilgą laiką veikia gravitacijos jėga. Mokslininkai nustatė, kad didžiausias žmonių kūnų sudėjimo skirtumas egzistuoja Kinijoje, o vienodžiausio kūno sudėjimo – japonai.

„Šių dienų vartotojų bendruomenę sudaro įvairių tautybių ir rasių žmonės, – kalbėjo „Alvanon“ prezidentas. – Per pastaruosius penkiasdešimt metų smarkiai išaugo migracijos mastai, kartu smarkiai pasikeitė ir moterų, kurios itin rūpinasi savo išvaizda ir stiliumi, figūros formos. Nemažai įtakos moters drabužių dydžiui ir figūros formoms turi vaikų gimdymas, menopauzė, aktyvios treniruotės ir dietos. Be to, negalima pamiršti, kad net ir be anksčiau minėtų veiksnių moters kūno proporcijos gali nežymiai pasikeisti per mėnesį, savaitę ar net dieną.“ E. Gribbinas pridūrė, kad išvardyti aspektai ne tik tampa tikrais iššūkiais norinčioms įsigyti drabužių, bet ir kelia galvos skausmą dizaino bei mažmeninės prekybos sektoriuje dirbantiems specialistams.

Tikrasis ir įsivaizduojamas drabužių dydis 

Ne paslaptis, kad gera išvaizda padeda geriau jaustis, labiau pasitikėti savimi, bet kaip objektyviai įvertinti save? Kalbėdamas apie drabužių dydžius pašnekovas sakė: „Išmintingos moterys puikiai supranta, kad skirtingų gamintojų drabužiai, net būdami „to paties dydžio“, joms gali tikti skirtingai, tačiau pasąmonėje šios moterys vis tiek tebėra tvirtai įsitikinusios, kad jų dydis „būtent tas vienas“. Kai paklausiu moterų, koks jų drabužių dydis, tam tikra dalis nurodo ne tikrąjį, o pageidaujamą. Tokius lūkesčius paprastai lydi nusivylimas drabužių parduotuvėje, kai „jų“ dydis staiga pasirodo netinkamas ir tenka matuotis kitą. Moterys, kurių kūno formos šiek tiek „lenkia“ vidutinio dydžio standartą, dažnai būna įsitikinusios, kad jų dydis vidutinis, o drabužiai netinka dėl poros laikinai priaugtų kilogramų.“

Pirmoji moters reakcija, anot E. Gribbino, paprastai būna, kad ką tik matuoti drabužiai neatrodo gerai ar net jai apskritai netinka. Tokių emocijų rezultatas – neretai susidaroma negatyvi nuomonė apie drabužių gamintoją ar parduotuvę. Tai dažnai nėra pagrįsta.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad psichologinis drabužio dydžio žinojimo veiksnys turi neigiamą poveikį pirkėjų nuostatoms, tad suprasdami šį situacijos niuansą drabužių gamintojai į tai reaguoja atitinkamai ir kartais žymėdami dydžius sužaidžia šiek tiek mažesniais skaičiais: „Jautrus“ prekių ženklinimas yra labai svarbus moterims, nenorinčioms patikėti, kad jos yra stambios. Tai geras būdas jų apsipirkimo patirtį paversti teigiama, sukurti komforto jausmą.“

Duomenų bazė iš 200 tūkst. skenuotų kūnų atvaizdų

Kaip šiuolaikines mados ir drabužių gamybos tendencijas stengiamasi pritaikyti skirtingų vartotojų poreikiams? „Kompanija „Alvanon“ turi duomenų bazę, kurioje saugoma net 200 tūkst. moterų kūno skenuotų atvaizdų 3D formatu, – aiškino E. Gribbinas. – Tai didžiausia tokio pobūdžio duomenų bazė pasaulyje, joje yra įvairiausių amžiaus grupių ir rasių žmonių kūnų elektroninių atvaizdų, surinktų daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių.“ Kiekvienas iš elektroniniu formatu atvaizduotų žmogaus kūno profilių suteikia informacijos apie beveik šimtą skirtingų matavimo taškų, įskaitant individualią laikyseną ir žmogaus pusiausvyros charakteristikas.

„Šiuos duomenis naudojame siekdami pagelbėti drabužių gamintojams ir prekių ženklų atstovams kuriant savo produktų realizavimo strategijas, kad jų gaminiai atitiktų dydžių standartus ir būtų patrauklūs, prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų tikslinei grupei“, – apie atliekamų tyrimų naudą kalbėjo kompanijos prezidentas.

Drabužio dydis priklauso nuo gamintojo

Kalbėdamas apie drabužių dydžių skirtumus E. Gribbinas pateikė pavyzdį, kaip smarkiai gali skirtis drabužio dydis priklausomai nuo to, kokia kompanija jais prekiauja ir kokiai pirkėjų auditorijai jie skirti: „Vidutinis M&S pirkėjas negali atrodyti kaip vidutinis „TopShop“ pirkėjas, todėl ir strategijos bei standartai yra skirtingi. Esame įpratę matyti tuos pačius drabužių dydžius skirtingų gaminių etiketėse, atrodytų, kad 8, 10, 12, 14 yra įprasti dydžiai, bet iš tiesų vieno ir kito gamintojo 10 dydis nebūtinai sutampa.“

E. Gribbino teigimu, drabužių gamintojai siekia, kad pirkėjo nusivylimo gaminiu tikimybė būtų kaip galima mažesnė: „Mūsų atliekamų tyrimų tikslas yra padėti kiekvienam prekių ženklui nusistatyti ar prisiderinti prie tam tikro dydžių standarto, kuris būtų būdingas visoms produktų kategorijoms ir sezonams, tuomet pirkėjų lūkesčiai turėti „sau tinkamą dydį“ išpildomi lengviau. Tam tikra prasme mes siekiame ne tik paskatinti didesnį pirkėjo lojalumą prekių ženklui, bet kartu sumažiname ir pirkėjo nusivylimo tikimybę.“ E. Gribbinas atviravo, kad pirkėjo nusivylimo preke tikimybė išlieka visada, bet kai prekių ženklas pritaikomas vartotojų poreikiams tinkamai, vieno vartotojo nusivylimą kompensuoja dešimties pasitenkinimas.

„Gaila, nėra oficialaus vartotojų nuomonės reitingo, koks egzistuoja kalbant apie restoranus ar filmus. Toks reitingas gerokai viską supaprastintų: pavyzdžiui, jei esi X, prekių ženklo A tinkamumas tau yra lygus keturioms žvaigždutėms, bet jei esi Z, jis tau apskritai netinka“, – juokavo pašnekovas ir pridūrė, kad kol kas kompanijos „Alvanon“ pateiktos ir nuolat pildomos rekomendacijos vartotojams sulaukė pozityvių atsiliepimų.

Ateities galimybės – drabužių matavimas virtualioje kabinoje

Kalbėdamas apie kompanijos plačiai naudojamos 3D kūno profilio nuskaitymo technologijos pranašumus E. Gribbinas akcentavo, kad šis technikos stebuklas ateityje suteiks puikią galimybę virtualioje erdvėje išbandyti įvairius aprangos dydžių derinius ir taip sutaupyti daug laiko bei nervų ląstelių, kurių neabejotinai reikėtų išsiruošus į ilgą pasivaikščiojimą po parduotuves.

„Pirkėjas galės pasinaudoti 3D kūno profilio nuskaitymo aparatu, kuris galėtų būti pastatytas dideliame prekybos centre, ir iš karto gauti savo kūno formų skenuotą 3D vaizdą, – pasakojo kompanijos prezidentas. – Galbūt bus suteikta galimybė šį vaizdą atsisiųsti į mobilųjį telefoną, o paskui iš specialaus mados meniu pasirinkti tam tikrus daiktus ir jais „aprengti“ skenuotą savo kūno profilį. Pirkėjas ne tik galės pamatyti, kaip jam tinka vieno ar kito dydžio drabužiai, bet bus įmanoma pažvelgti, kaip atrodo pasirinkti drabužių deriniai, bus galima „dirstelėti į ateitį“ ir pridėti savo atvaizdui porą papildomų kilogramų, kuriuos, tarkime, priaugote per šventes, ir vėl įvertinti savo pasirinkimą.“

Kalbėdamas, kaip tokia technologija pakeis vartotojų drabužių pirkimo įpročius, E. Gribbinas teigė įžvelgiantis ir pranašumų, ir trūkumų: „Galimybė virtualiai pasimatuoti drabužius turėtų suaktyvinti internetinę prekybą, bet svarbu nepamiršti, kad yra vartotojų kategorija, kuriai labai svarbu viską pamatyti realybėje, pačiupinėti, tad net tokia pažangi technologija neleis įvertinti audinio kokybės, kaip tai padarytumėte užsukę į parduotuvę.“

Kas skatina klientų lojalumą?

E. Gribbinas sako, kad kliento pasitenkinimas įsigyjamu gaminiu priklauso ir nuo pardavėjo pasirinkto prekės realizavimo būdo: jei pardavėjas daugiau dėmesio skiria klientų poreikių analizei ir ieško būdų palengvinti rinkimosi procesą, tuomet iš klientų sulaukia lojalumo.

Daugelio prekių ženklų gamintojai iš tiesų atlieka gerą darbą stengdamiesi standartizuoti savo gaminių dydžius, kurie būtų tinkami tam tikrai vartotojų grupei, tačiau nemažai jų neskiria dėmesio tinkamai prekybai ir nepaaiškina klientams tam tikrų stiliaus ar audinių pasirinkimo niuansų: „Vienas iš tokio elgesio pavyzdžių galėtų būti veikiausiai ne kartą parduotuvėje girdėtas paaiškinimas: „Atsiprašome, šio modelio drabužių turime tik didesnių dydžių“, – pasakoja E. Gribbinas. – Žinoma, protingas, bet daugiau emocinių pastangų reikalaujantis būdas būtų paaiškinti klientui visas dydžių subtilybes, bet esama ir kito varianto. Prieš keletą metų drabužių gamintojas „Levis“ atliko didžiulį darbą siekdamas padėti moterims išsirinkti labiausiai tinkančius džinsus – įvedė tam tikrą silueto atpažinimo sistemą, kuri po kelių paprastų klausimų padėdavo moterims nustatyti, kokio silueto kelnės joms tiktų. Prieš tai „Levis“ atliktas tyrimas parodė, kad net 87 proc. moterų norėtų rasti geriau joms tinkančius džinsus nei turimi, o 67 proc. manė, kad džinsai yra siuvami „idealiai“ figūrai.“

Tai, kad gamintojo pastangos standartizuojant dydžius atsiperka, patvirtina ir kompanijos „Nike“ pavydzdys: 2006-aisiais kompanija pradėjo trejus metus trukusį dydžių adaptavimo procesą, jis vyko 17 pasaulio šalių ir šio žingsnio rezultatas buvo stulbinamas – kompanijos produkcijos pardavimas išaugo dvigubai.

Pirkėjos psichologija: atvirumas ne tik kitiems, bet ir sau. Apsipirkimas yra ne tik veiksmas, kurio metu įsigyjamas naujas daiktas, bet ir tam tikras psichologinis momentas, kai pirkėjas nesąmoningai vertina save pagal tam tikrą savo susikurtą ar aplinkos primestą idealo vaizdą.
„Moterys žino, kad į prekių ženklo gamintojų potencialių pirkėjų spektrą negali „tilpti“ visi žmonės, tad svarbu surasti, kurio gamintojo drabužiai tinka labiausiai, – apie elgesio parduotuvėje psichologijos subtilybes kalbėjo kompanijos prezidentas. – Į tai žvelgiu kaip į trijų pakopų procesą. Pirmiausia moteris turi suvokti, kad apsipirkdama ji turi gebėti priimti sprendimą dėl drabužio dydžio taip, kaip tai daro padėdama apsipirkti vyrui ar vaikams. Juk ji nepirks savo vyrui per juosmenį itin siaurų kelnių vien todėl, kad jis mano, jog jo drabužių dydis mažesnis. Tokiu atveju pirkėja išrinks prekę, kuri iš tiesų tinka jos sutuoktiniui.“
Antras labai svarbus žingsnis, anot pašnekovo, suprasti, kad dažnai įsivaizdavimas, kaip nori atrodyti su naujais tam tikro dydžio drabužiais, tėra fikcija, o ieškant geriausio būdo būtina pasimatuoti ir kitų dydžių modelius nebijant, jog paaiškės, kad „jūsų dydis“ šiuo metu yra dviem dydžiais didesnis.

Trečioji ir kartais sudėtingiausia dalis susijusi su lojalumu tam tikriems prekių ženklams. „Nors moterys deklaruoja, kad yra ištikimos vienam ar kitam prekių ženklui, iš tiesų jos nuolat ieško būdų, kaip atrodyti ir jaustis dar geriau. Tai paaiškina, kodėl taip dažnai ir energingai jos aptaria savo stilių, mados tendencijas, o kur dar populiarios kultūros ar įžymybių daroma įtaka, aukštosios mados podiumo tendencijos ar prekių ženklų rinkodaros triukai“, – moteriškų silpnybių šaltinius vardijo E. Gribbinas.

Specialistas pasidalijo patarimu, ką daryti pasimetus drabužių dydžių džiunglėse: „Naujovių ieškoti visada gerai, bet jei svajojate įsigyti naujus prigludusius džinsus ar suknelę draugo vestuvėms, reikėtų pasikliauti laiko patikrintais prekių ženklais, tai neleis nusivilti.“