Gimtojoje Vokietijoje jį laiko nacionaliniu herojumi, jis – toks pat Paryžiaus simbolis kaip Eifelio bokštas, pasaulyje Karlas Lagerfeldas žinomas kaip sėkmingiausias epochos dizaineris.

„Chanel“ – garsiausi prancūzų mados namai, šiandien tai vienas paskutinių nepriklausomų mados milžinų. Metinės kompanijos pajamos siekia beveik keturis milijardus dolerių. Liūto pelno dalį teikia legendiniai kvepalai „Chanel N° 5“ ir kosmetika. Bet norint išlaikyti paprastų prekių paklausą, reikalinga intriga, – tam „Chanel“ namuose yra Karlas. Per metus – šešios kolekcijos, šešios dingstys pakviesti svečių ir surengti didžiulį mados spektaklį, rodomą pagrindinių planetos kanalų. „Mano kolekcijų negalima priskirti vienam stiliui. Kiekvienas turi teisę interpretuoti savaip“, – teigia dizaineris.
K. Lagerfeldą galima dažnai sutikti pagrindiniame Paryžiaus konceptualiame butike „Colette“. Čia jis įsigyja naujienų: knygų, muzikos, žurnalų – „Chanel“ meno direktorius daro viską, kad sužinotų apie pasaulio naujienas pirmas. Tapti nebemadingam – baisiausia, kas gali nutikti. Jis nemėgsta kalbėti apie praeitį ir retai ją prisimena. Jo jaunystės paslaptis – apsupti save jaunais žmonėmis ir būti per žingsnį priekyje. Jis gyvena čia ir dabar, jam įdomu viskas pasaulyje. Tokie nesensta.

Žaislas Karl Lagerfeld (Redakcijos archyvo nuotr.)

Daugelis jo biografijos faktų netikslūs ir migloti, lyg jis būtų visai ne drabužių dizaineris, o kitokio plauko figūra. K. Lagerfeldas gimė 1933 metais rugsėjo 10 dieną, o gal 1938-aisiais – vis žada kada nors paviešinti faktus. Kad nors iš dalies suprastum Karlą (iki gelmių prisikasti vis tiek nepavyks), reikia žinoti, kas buvo jo motina. Ji buvo nepakenčiama – tironė, pasipūtusi ir šalta. Hamburgo prekeivio pieno milteliais žmona, 3 vaikų motina, ši moteris vadovavo namams. Karlas anksti suvokė, kad jei nenori problemų, geriau tylėti ir nesikišti: jam, 6 metų vaikui, mama sakydavo: „Deja, esu pernelyg protinga, kad su tavimi kalbėčiau, taigi siek mamos lygio kaip nori. Ir pasakas nakčiai pats išmok skaityti.“ Ir Karlas uoliai siekė būti tobulas – 7 metų jau kalbėjo angliškai ir prancūziškai, mokėjo piešti, rašyti, muzikuoti.
O ir dėl dizainerio karjeros Karlas turi būti dėkingas motinai. Kartą, kai jai nusibodo klausytis sūnaus muzikavimo, ji garsiai trenkė pianino dangčiu ir paskelbė: „Turėtum rimčiau užsiimti piešimu – tai bent jau nekelia tiek triukšmo.“ Vėliau ji niekada nelankė jau garsaus sūnaus kolekcijų pristatymų, nes jai labiau patiko Sonya Rykiel. Nuo 12 metų jį mokė tuzinas ateinančių mokytojų ir Karlas stropiai, nevaikiškai mokėsi: „Norėjau greičiau užaugti, vaikystė man atrodė nepadori, atsilikusio proto būsena.“ Jis užaugo per kelerius metus ir būdamas 14 metų persikraustė į beprotišką Paryžių – tuo metu Karlą jau valdė ambicijos. Jo istorija – ne stebuklinga pasaka, kurioje vargšas kiauliaganys virsta dizaineriu. Jo tėvai buvo pasiturintys žmonės ir jam dovanojo
kelialapį į gyvenimą – be solidžios materialinės pagalbos būtų buvę sunku išgyventi to meto Paryžiuje. Čia jis kelerius metus mokėsi licėjuje prie Aukštosios mados sindikato, o 1954 metais dalyvavo jaunų talentų konkurse. Nuo tada prasidėjo beveik pasaka: Karlas buvo įvertintas pirma premija ir garsusis Pierre Balmainas pakvietė į savo mados namus dirbti asistentu. Tačiau Karlas nusivylė – „gimiau ne asistentu dirbti!“ – ir perėjo į mados namus „Jean Patou“. Čia jis kūrė aukštosios mados kolekcijas namų įkūrėjo stiliumi. Galiausiai nusprendė, kad aukštoji mada tapo nebemadinga ir pernelyg buržuazinė, ir nuo 1964-ųjų pradėjo dirbti laisvai samdomu menininku iš karto keliems skirtingiems mados namams „Chloe“, „Fendi“, „Krizia“, „Charles Jourdan“, „Ballantine“. Jam pavykdavo kurti visiškai skirtingas kolekcijas, atspindinčias tam tikrų mados namų dvasią ir braižą, už tai dizaineris buvo pramintas Didžiuoju Interpretuotoju. Jam užteko nenutrūkstamos energijos užtaiso ir 1974 metais įkūrė savo vardo prekių ženklą „Karl Lagerfeld“.

Karl Lagerfeld (Redakcijos archyvo nuotr.)

Būdamas dar visai jaunas ir sėdėdamas kavinėje „Cafe de Fleur“ Karlas su draugu Valentino Garavani svajojo išgarsėti. Jo svajonėms buvo lemta išsipildyti po 20 metų: 1980-ųjų pradžioje jis jau įgijo vieno sėkmingiausių pasaulio dizainerių reputaciją. 1982 metais K. Lagerfeldas gavo pasiūlymą vadovauti mados namams „Chanel“. Draugai jam patarė neiti: Coco Chanel šį pasaulį paliko 1971 metais ir per 10 metų kadaise didingi mados namai visiškai sunyko. Dar visai neseniai madingus tvido kostiumus pradėjo laikyti pasenusiais ir net provincialiais. Pasirašyti sutartį vadovauti merdintiems namams reiškė pasirašyti sau nuosprendį. Karlas pasirašė, bet ne nuosprendį, o gyvenimo sutartį. Jis toks: be sentimentų atsisako garantuotai sėkmingų projektų ir azartiškai imasi rizikingų, abejotinų avantiūrų. Genijus, nebijantis pradėti nuo nulio. Tačiau šį kartą jis pradėjo turėdamas didžiulį iš mados išeinančios „Chanel“ palikimo bagažą. Dizaineris kaip burtininkas lengvu judesiu susipynusių C logotipą vėl padarė garsų ir geidžiamą ne tik konservatyvių ponių. K. Lagerfeldo rankose klasikinis „Chanel“ tvido kostiumas susispaudė iki trumpo švarkelio, kostiuminė bižuterija virto reperių grandinėmis, o klasikiniai balerinų bateliai – baikerių batais. Tokį staigų ir drastišką tradicinio „šanelizmo“ atnaujinimą mados kritikai iš pradžių keikė, bet tai patiko pirkėjoms ir šios vėl pradėjo leisti pinigus „Chanel“ apdarams.
Medį reikia genėti, kad jis augtų – tokiu principu vadovavosi Karlas, pradėdamas darbą šiuose mados namuose. Jo sėkmė tapo lemtinga mados industrijoje – po „Chanel“ pradėjo atsigauti dešimtys kadaise garsių namų. Jei ne K. Lagerfeldo „jaunėjimo terapija“, gal mes nematytume šiandieninių „Dior“, „Louis Vuitton“, „Balmain“ versijų. 2005 metais jis leidosi dar į vieną avantiūrą: pirmasis iš garsių dizainerių žengė į greitosios mados terra incognita, sukūrė vardinę kolekciją švedų milžinui H&M. Tai buvo genialus dizainerio Karlo ėjimas. „Man maža to, kad esu „Chanel“ ir „Fendi“ dizaineris. Man patinka idėja turint pakankamai populiarų vardą pardavinėti kokybiškus pigius drabužius. Dizainas turi būti tinkamas esant visokioms kainoms.“ Ar verta sakyti, kad kai kuriose parduotuvėse jo kolekcijos buvo iššluotos per kelias valandas?

Karl Lagerfeld (Redakcijos archyvo nuotr.)

Šiandien pasaulis žino, kad K. Lagerfeldas mėgsta kurti kvepalus ir drabužius, skaityti knygas, modernizuotis ir fotografuoti savo modelius. Tai tikriausiai vienintelė patikima informacija apie jį. Jo asmeninį gyvenimą gaubia visiškos paslapties šydas. Bet nėra nieko paslaptingo, kas anksčiau ar vėliau netampa akivaizdu... Aukštosios mados sindikato mokykloje du garsiausi 20 a. dizaineriai K. Lagerfeldas ir Yves Saint Laurent‘as mokėsi kartu ir buvo geriausi draugai. Tačiau vieną dieną dvidešimties metų draugystė baigėsi triukšmingu viešu purvinų aukštosios mados skalbinių plovimu. Britų žurnalistė Alicia Drake parašė knygą ir joje iškėlė versiją, kad du garbaus amžiaus mados grandai nepasidalijo jauno „asistento“, kuris liko su Laurent‘u. Tačiau tai tik dingstis, o tikroji nesantaikos priežastis – meilė vienas kitam. Kad ir kokia būtų tiesa, 2006-aisiais Karlas padavė panelę Aliciją į teismą už tai, kad ši pažeidė privataus gyvenimo neliečiamumą. O pats šį kivirčą pavadino „kvailu, nešvariu ir groteskiniu, palaidojusiu ilgametę draugystę“. Tačiau Karlas neapgailestavo: „Aš nepažįstu apgailestavimo jausmo. Aš neverčiu puslapių – juos išplėšiu ir keičiu naujais, baltais.“ Nauju baltu puslapiu Karlo gyvenime tapo Baptiste Jacobini. Dar prieš kelerius metus šis jaunuolis dirbo aviacijos konstrukcijos gamykloje Marselyje, o per pietų pertraukas treniravosi vietinėje sporto salėje. Jį pastebėjo agentas ir pasiūlė išbandyti save modelių versle. Jį pamatė Karlas. Pamatęs raumeningą ilgomis blakstienomis Baptiste Karlas taip susijaudino, kad tuoj pat jį paskelbė naująja savo mūza ir užkelė ant garbės pjedestalo models.com reitinguose. Nuo tada Baptiste tapo pagrindiniu „Chanel“ manekenu, pavydo ir kreivų šypsnių objektu. Žurnalistai ir mados užkulisių žmonės jį laiko slapta senstančio kutiurje aistra, tačiau Karlas jį vadina sūnumi bei įpėdiniu ir lygina tai su graikų dievybės statula iš Atėnų Akropolio, tai su prancūzų aristokratu Cheri iš Colette romano. Jis žaidžia su Baptiste tarsi su nauju žaisliuku: fotosesijose jo kūną rūpestingai įvynioja į surdutą, palieka vien su aukštakulniais, paverčia jį suprakaitavusiu darbininku, didingu kinų imperatoriumi, lošėju, demonu, ūžautoju... O gal maestro tiesiog jis primena jaunystę? „Jis toks panašus į mane jaunystėje, gal tik gražesnis... Užtat aš – kuklesnis."

Karl Lagerfeld (Redakcijos archyvo nuotr.)

Metų metus keičiantis sezonams aukštai iškelta galva Karlas neša pagrindinį savo gyvenimo kūrinį – savo paties įvaizdį, apmąstytą iki paskutinės detalės ir dailiai nušlifuotą: tamsūs akiniai, balta stati apykaklė, juodi-balti griežti kostiumai, pirštinės be pirštų ir sniego baltumo plaukai, išpudruoti ir surišti į uodegą. Dizaineris jaučia silpnybę gotikinio stiliaus papuošalams, ypač masyviems sidabro žiedams – šių ant jo rankų pirštų galima priskaičiuoti apie dešimt. 1995 metais jis buvo neblogai įmitęs ponas ir slapstėsi už vėduoklės. Per metus jis atsikratė antsvorio – 42 kilogramų. Reikia turėti drąsos 60 metų pradėti lieknėti rizikuojant savo reputacija – jį galėjo apkaltinti bandymais atsukti laiką, neadekvačiu jauninimosi ar dar visokiomis mirtinomis nuodėmėmis. Tačiau K. Lagerfeldui užteko jėgų ir kantrybės laikytis ilgos nuobodžios dietos baltymų ir vaisių sriubos pagrindu, sportuoti salėje kartu su jaunuoliais glotniais kūnais ir net parašyti knygą apie savo kančias – „Karl Lagerfeld Diet“. Žinoma, ji tapo bestseleriu. Ir visa tai, juokauja K. Lagerfeldas, tik norint dėvėti siaurus pailgintus Andy Slimano švarkus. K. Lagerfeldo išvaizda tapo prekių ženklu, tiražuojamu ir atpažįstamu: kaip jis atrodo, žino net nemačiusieji nė vienos „Chanel“ kolekcijos. Karlas neabejotinai tuo didžiuojasi ir mėgaudamasis klonuoja save: sukuria meškiukus „Karlus“, pripaišo savo siluetų ant mėgstamos kokakolos butelių, prigamina savo atvaizdų ir reklamuoja naują beprotišką projektą – Mados salą. Ko gera, nebeliko tų, kurie matė žydras jo akis ir garbanotus kaštoninius plaukus, mažai kas pamena, kad 1990-aisiais visagalė Anna Wintour išeidavo iš jo kolekcijų pristatymų protestuodama prieš striptizo šokėjų dalyvavimą demonstravimuose. Šiandien prieš mus – 75 metų mados karalius, gyva legenda ir stiliaus ikona. Nuo jo įkvėpimo priklauso „Chanel“ ir „Fendi“ namų sėkmė, jam priklauso savo vardo ženklas ir knygų leidykla, jis gali sau leisti kolekcionuoti ne tik brangius meno kūrinius, bet ir namus.

Kaizeris Karlas – taip menininką praminė žurnalistai. Teutoniškas tvirtumas, charakterio jėga, visiškas pasitikėjimas savo veiksmais, idealo siekimas – tai vokiškos charakterio savybės, lemiančios jam sėkmę. Paryžiuje jį vadina Liudviku XIV. Užmojai organizuojant savo kolekcijų pristatymus neatsilieka nuo Karaliaus Saulės triukšmingų pokylių Versalyje. K. Lagerfeldas – iš tikrųjų išskirtinė mados figūra, jo smalsumas nepasotinamas, jis minta laiko dvasia. Jis vertina kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną atranda ką nors nauja. Tai žavi ir visai nesvarbu, kiek jam metų.