Vyrai kaip katinai gali turėti septynis gyvenimus.

Jei ištinka šeimos krizė, tikėtina, kad atsirado ne podagra, o Mūza. Gal abu kartu. Jeigu vyras staiga ima pešiotis antakius, piltis kvepalus į trumpikes, yra du atsakymai: arba jis pagaliau išlaisvino savo gėjišką prigimtį, arba atrado Mūzą. Mūza yra mūza – juk visi širdyje esame menininkai, tik paskui politikai ir bendrovių vadovai. Didieji pasaulio šedevrai išvydo dienos šviesą, jei ant kušetės, užtiestos pliušo užuolaida, įsirangydavo plika Mūza. Žinome kur kas daugiau paveikslų – „Mieganti macha“, „Apsinuoginusi macha“, nei „Mieganti žmona Janė“. Ar Picasso būtų taip radikaliai keitęs stilius, jei nebūtų keitęs moterų kaip pirštinių. Menas negimsta iš barščių garų, zirzimo dėl pinigų ir nuobodybės, kuri dar ir sensta. Valstybės buvo dalijamos kardu dėl Mūzų. Detektyvai turi darbo dėl nunuodytų žmonų. Kokia kūrybos dvasia gali pleventi namie, kurie tapo panašūs į gamybos ir vartojimo cechą? Kaip gali įkvėpti vis ta pati žmona? „Tai tu ta moteris, kurią vedžiau?“ – vieną rytą nustėrsta vyras, tarsi lovoje būtų aptikęs pingviną.
Mūzų pilna visur. Didžiausias pavojus tyko darbe. Išleisdamos vyrus į darbą taip pat rizikuojate, kaip ir į karą – vieną dieną gali negrįžti. Kol jūs investuojate savo energiją į namų ūkį ir vaikus, Mūza investuoja į savo grožį. Kaip paprastai prakutęs vyras meta žmoną ir naują prakilnų etapą pradeda su sekretore. Spaudoje skaitome: „Ministro šeimą drebina neištikimybės drama“, „Ministras blaškosi meilės labirintuose“, „Nesantuokinis vaikas ieško ministro“. Internete galima rasti lentelę, ministro moterų išklotinę: žmona Liusė – vienas vaikas, žmona Bronė – 2 vaikai, pilietė Nastė – 1 nesantuokinis vaikas, o po nuotrauka žurnale – tiesiog draugė Justė. Ministrų žmonos kuklios, protingos ir kantrios. Mat ministrai joms dažnai sakydavo: „Tu – juk protinga moteris, suprask“, „Nekelk skandalų dėl mano išdykavimų su mergomis“. Kuri norės prisipažinti esanti neprotinga?
Mūza iš pradžių save ir kitus įtikinėja, kad, dievaži, neturi tikslų išskirti kitos šeimos. Bet jo gyvenimas su žmona toks slegiantis, kad vargšelis ieško šilumos Mūzos ilgose sruogose. Mūza žino, kokia prasta lovoje jo žmona. Ar ji gali prilygti Mūzai? Keista, kaip žmogus gali būti šitiek metų vedęs tą pačią moterį, kuri, be abejo, yra nuobodybė, nieku gyvu nenueis į prabangų restoraną be kelnaičių. Sunku įsivaizduoti dešimt metų vedusių sutuoktinių porą, kuri šėlsta visą naktį. Jie nežaidžia „Kalėjimo prižiūrėtojo ir kalinės“, „Santechniko ir namų šeimininkės“. Abu prieš naktį skaito knygą su akiniais ant nosies.
Kai Mūza krinta į akį pusamžiui bosui, darbas tampa ne ta vieta, kur nuobodžiaujama. Ir biurokratui išauga sparnai. Telieka įsivaizduoti, kaip neįgali boso žmona ratukuose nusiverčia nuo laiptų, nes jis nakčia išklibino turėklus. Ir jis su lagaminėliu bei morkų spalvos kostiumėliu Mūza ryžtingai įžengia į prabangų namą: „Myliu tą namą, kaip tave. Judu abu kupini galimybių.“ Atleiskite, nukrypau. Na, gal ta žmona ir nebuvo ratukuose. O, kaip vėliau paaiškėja, daili, krūtininga brunetė. Deja, ji nebebuvo Mūza. Bet štai mergina iš Prienų geba įžvelgti savo gyvenimo Kūrėją, net jei šis kvepia podagra. Iš medinio tualeto su išpjauta širdele ir ant vinies pamautu laikraščiu šastelėjo tiesiai į marmuro vonią. Iki jo mirties, kuri ne už kalnų, juos sieja švelnus prisirišimas ir tik vietinėms puritonėms atrodo keistokas toks amžiaus skirtumas. Bet jei prisirišimas perauga į testamentą ar dovanotą karjerą, tai argi nėra abipusių taurių jausmų įrodymas? Be Kūrėjo Mūza – tik mergina iš Prienų su priaugintais nagais, plaukais ir krūtimis. Kūrėjas ją paverčia aukštuomenės ponia. Turėčiau perspėti, kad orbitoje laksto australiški bumerangai lyg meteorai – niekada nežinai, kuris smogs. Negali būti tikra, ar pavyks persikelti į dar šiltą žmonos lovą. „Ji arba aš“ – rizikinga pretenzija. Kuo daugiau turi pretenzijų, tuo labiau primeni žmoną. Žmona kaip Tėvynė: ją myli neaistringai, daugiau iš įpratimo ir pareigos, bet ji brangi lyg mama. Ne visada įvyksta geidžiamas scenarijus: palikęs gražų namą žmonai ir vaikams, persikrausto į ankštą Mūzos vieno kambario butelį su kultūristų plakatais. Kam rizikuoti darbu, šeima ir geru vardu dėl atsitiktinio (šitaip jis vadinamas vėliau) ryšio? Gerai, kad Mūza negirdi jo pasiaiškinimų žmonai: kad tėra „klaida jo gyvenime“, „trumpalaikis ryšys“, „neblaivumo padarinys“. Tačiau jeigu scenarijus sėkmingas Mūzai, ji turėtų likti budri. Juk aplink pilna kitų mūzų. Mūzai sunku įsivaizduoti, kad po poros metų vyras sliuogs pas jaunesnę Mūzą. Nebent jis nespėtų. Nes baigtųsi septintas gyvenimas.