Mus supantis pasaulis pilnas spalvų. Kiekviena jų slepia fiziologinį, psichologinį ar net magišką užtaisą. Vienas spalvas mėgstame labiau, kitos mus erzina. Nuo ko tai priklauso ir kokią įtaką skirtingos spalvos daro mūsų kasdienybei, jau seniai bando išsiaiškinti daugybė mokslininkų.

Senovėje pagrindinė spalvų paskirtis buvo gydyti ligas. Archeologai Egipto šventyklose aptiko patalpą, kurios konstrukcija saulės spindulius paversdavo tam tikru šviesos spektru. Gydytojai ligonį tarsi maudydavo gydomųjų spindulių sraute. Šią teoriją patvirtina ir senieji Kinijos raštai, kuriuose smulkiai nurodoma, kad tam tikros ligos užkluptieji privalėjo būti gydomi specialia spalva dažytose patalpose ir dėvėti paskirtos spalvos pižamas.
Kai Isaacas Newtonas 1672-aisiais per krištolo prizmę praleidęs baltą šviesos pluoštą pastebėjo, kad jį sudaro net 7 skirtingų spalvų junginys, praėjo nemažai laiko. Spalvos imtos analizuoti įvairiais aspektais, toli peržengiančiais spektrometro ribas.
Amerikiečių psichologas Jacobas Libermanas nuo 1974-ųjų tyrinėjo gydomąjį šviesos spindulių ir spalvų poveikį žmogaus organizmui. Jis taip pat patvirtino, kad spalva ir saulės šviesa ne tik veikia mūsų fizinę savijautą, bet gali atstoti beveik visus vaistus. Gydomasis spalvų poveikis šiandien įteisintas chromoterapijos terminu.
Kiek spalvų – tiek istorijų
Mokslo tyrimų rezultatais, žmogus gamtoje gali atskirti net 2 000 skirtingų atspalvių, tačiau skirtingose kultūrose spalvų suvokimas ir pritaikymas smarkiai skiriasi.
Kai kurios naujosios Gvinėjos tautelės visai neturi spalvų pavadinimų, o prireikus skirsto jas į šviesias ir tamsias. Viena Afrikos savanos genčių neskiria žalios ir žydros, o eskimai ir maorių gentis turi beveik šimtą skirtingų žodžių nusakyti atitinkamai baltai ar raudonai spalvoms.
Raudona spalva kinų restoranuose taip pat pasirinkta neatsitiktinai: kinai įsitikinę, kad ji žadina apetitą. Daugelio avialinijų lėktuvuose griežtai draudžiama naudoti tam tikrus geltonos spalvos tonus, nes jie sukelia pykinimą. Prieš geltoną buvo nusiteikę ir senovės graikai: jie geltonai liepdavo rengtis psichinių problemų turintiems žmonėms, kad juos būtų galima nesunkiai atpažinti iš tolo. Rytų šalyse priešingai – geltona (aukso) spalva buvo laikoma tik valdovų ir imperatoriškosios šeimos privilegija.
Spalvos – neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, turinti įtaką savijautai, darbingumui, norams ir svajonėms. Paprasčiausias būdas panaudoti mums daromą spalvų įtaką – rinktis skirtingų spalvų drabužius. Mėgstamą spalvą juk turime kiekvienas. Beje, per psichologinius tyrimus nustatyta, kad žmogus visą gyvenimą negali būti prisirišęs prie vienos spalvos. O kokiai spalvai teikiame pirmenybę, priklauso nuo vaikystėje patirtų išgyvenimų, esamos situacijos, norų, tikslų, savijautos… Kokie šiuo metu esame ar norėtume būti.
Kiek teisingas posakis „Pagal drabužį sutinka…“ ir ką apie mus kalba pačių pasirinkta drabužių spalva, ilgus metus studijavo šveicarų psichoterapeutas ir filosofas Maxas Luscheris. Jo 1949 metais sukurtu spalvų testu iki šiol sėkmingai naudojasi personalo skyrius Amerikos jūrų laivyne ir Vidaus reikalų ministerija Italijoje.
Spalvų testas apima 8 spalvas. Pagrindinėmis laikomos raudona, geltona, žalia ir mėlyna, o violetinė, ruda, pilka ir juoda – pagalbinės.
Spalvų kalba

RAUDONA simbolizuoja energiją: pagreitėjusį pulsą ir kvėpavimą, padidėjusią įtampą. Ši spalva reiškia aistringą gyvybingumą. Mėgstantieji raudoną neria į gyvenimą stačia galva, dažniau yra aktyvūs veikėjai nei pasyvūs stebėtojai. Tokie žmonės ne tik stengiasi išbandyti save visose srityse, bet ir pasiekti tikslus, laimėti bei būti pastebėti.
Raudona – veiksmo, spontaniškumo ir gaivališkos jėgos spalva. Beje, perdėtas polinkis rengtis raudonai gali slėpti tramdomą pyktį.
Raudonos spalvos dažniausiai vengia fiziškai išsekę, turintys širdies ar seksualinių problemų žmonės. Psichologinės šios spalvos vengimo priežastys gali būti skaudžiai išgyventas pralaimėjimas, atstūmimas ar nusivylimas meile.

GELTONA – šviesiausia testo spalva, simbolizuojanti lengvumą ir džiaugsmą. Ji, kaip ir raudona, žmogui teikia tiek fizinę, tiek psichinę energijas, tačiau neturi agresyvumo priemaišų.
Geltonai vilki smalsūs, mėgstantys naujoves, pasauliui atviri žmonės. Jie – pilni jėgų ir idėjų, kurios nebūtinai veda tikslo link, bet priklausomai nuo situacijos gali nesunkiai kisti.
Tai optimizmo ir džiugios vilties spalva, todėl psichiatras pataria geltonai vilkėti uždariems, į depresiją linkusiems žmonėms. Ši spalva padeda bendrauti ir stimuliuoja ekstravertiškąsias asmenybės savybes.
Vengiantieji geltonos laiko ją pavydo spalva. Taip yra todėl, kad nesąmoningai prisipažįstama neturint geltonai vilkintiems asmenims priklausančių charakterio savybių: spontaniškumo, kūrybingumo ir optimizmo. Geltonos vengia ir menkos savivertės bei skaudžiai gyvenimu nusivylę žmonės.

ŽALIA mėgstama tvirtos valios, atkaklių ir savimi pasitikinčių žmonių. Jie – tarsi tvirti ir galingi medžiai, retai prarandantys ramybę ir pusiausvyrą. Žaliai besirengiantieji – puikus ramstis aplinkiniams. Jų gyvenimas pastovus ir ramus, paremtas tvirtomis moralinėmis vertybėmis. Tai pasitikinčių ir žinančių savo vertę žmonių spalva, aplinkiniams kelianti pasitikėjimą ir ramybę.
Beje, kai jaučiamės nesaugūs, abejojantys ar pernelyg jautriai į viską reaguojantys, vertėtų rengtis žaliai.
Psichiatro nuomone, žalios spalvos vengia nuolat savimi abejojantis ir viskuo nepasitikintis žmogus. Jo kasdienybę apsunkina nuolatinės paieškos įsitvirtinti ir būti pripažintam.

MĖLYNA – ramybės spalva. Vien žiūrint į tamsiai mėlyną atsipalaiduoja kūnas ir protas: lėtėja kvėpavimas ir širdies dūžiai, mažėja įtampa. Kai žmogus serga ar jaučia įtampą, nesąmoningai stengiasi rengtis mėlynai, nes tai atkuria ir psichines, ir fizines jėgas. Įrodyta, kad ši spalva gali net 2 ar 3 laipsniais sumažinti kūno temperatūrą.
Mėlynai besirengiantieji stengiasi susikurti harmoningą aplinką. Tai atsakingų ir jautrių žmonių spalva. Ne veltui daugelio šalių tarnautojų uniformos yra mėlynos spalvos. Aplinkiniams ji reiškia autoritetą ir veiksmingą problemų sprendimą.
Kasdienybėje mėlyna – jautrių ir pažeidžiamų žmonių spalva, nors iš šalies jie gali atrodyti šalti ir melancholiški.
Vengiantieji mėlynos dažnai savyje yra užspaudę neišspręstas emocines traumas, slopina nepasitenkinimą esama padėtimi, bet vengia tai parodyti. Tokie žmonės bijo suklysti, prarasti statusą, pareigas ir todėl dažnai jaučiasi nesaugūs.

RUDA – raudonos ir geltonos spalvų mišinys, turintis abiem priklausančių savybių, tačiau žymiai blankesne forma.
Rudą mėgsta jausmingi, puikiai pažįstantys savo kūną ir juo patenkinti žmonės.
Rengtis rudos spalvos drabužiais patariama tiems, kurie siekia išsivaduoti iš sudėtingos, nemalonios, varžančios situacijos, stengiasi įveikti nesaugumo jausmą.
Žmonės, atkakliai vengiantys ar visiškai abejingi rudai spalvai, dažniausiai neįsiklauso į savo kūno poreikius ir norus.

VIOLETINĖ slepia magiškos jėgos užtaisą. Ši spalva padeda įgyvendinti svarbiausius norus ir slapčiausias svajones. Mėgstantieji violetinę jaučiasi ypatingi ir nori būti pastebėti. Pasaulis jiems – tarsi stebuklinga šalis, kurioje žmonės, daiktai ir situacijos įgauna tokį pavidalą, kokio iš jų tikimasi. Tai norinčių stebėtis ir stebinti žmonių spalva.
Pagal M. Luscherio tyrimus suaugusieji dažniausiai renkasi vieną iš keturių pagrindinių spalvų, o violetinę labiau mėgsta vaikai, besilaukiančios moterys ir nebrandžios asmenybės.
Jei suaugęs žmogus itin mėgsta violetinę spalvą, tai gali reikšti nenorą pripažinti po patirtos traumos pasikeitusią realybę arba ankstyvoje vaikystėje išgyventus sunkumus. Tokius žmones būtina apgaubti ypatingu dėmesiu, švelnumu ir meile, suteikti jiems atramą.
Vengiantieji violetinės nenori pasiduoti spontaniškumui, yra itin realistiški ir sunkiai pasiduoda užplūstantiems jausmams.

PILKA. Daugeliui teko girdėti posakį „pilkas gyvenimas“. Tai reiškia, kad jame nėra spalvų, o spalvoto pasaulio įsiveržimas į pilka apsigaubusių žmonių sąmonę sujauktų itin vertinamą stabilumo jausmą. Pilka spalva – tarsi niekieno žemė. Ją mėgstantieji stengiasi tarsi atsiriboti nuo supančio pasaulio, kad tik nebūtų įtraukti į situacijas, kai reikia priimti svarbesnį sprendimą. Net tais atvejais, kai atrodo, jog iš stebėtojų tampa dalyviais, tokių žmonių dalyvavimas išlieka dirbtinis. Pilkos spalvos žmonėms svarbiausia yra išsaugoti vidinio pasaulio emocinę pusiausvyrą.
Pilkos spalvos drabužiai – išsilavinusių, stabilių, tačiau dažniausiai liūdnų žmonių vizitinė kortelė, kuriems būtinas šeimos ir draugų palaikymas, o darbo aplinkoje – bendradarbiavimas.

JUODA. M. Luscheris juodos ir baltos net nelaiko spalvomis. Juoda – visiškas spalvų nebuvimas, aklina tamsa, sugėrusi spalvotą pasaulį. Balta – priešingai, visos vaivorykštės spalvos, susiliejusios į viena. Tačiau abiejose glūdi didžiulis energijos užtaisas. O kokią energiją skleis juoda ar balta vilkintis žmogus, priklauso tik nuo jo paties.
Psichiatras išsiaiškino, kad asmenys, sąmoningai pasirinkę juodą spalvą tik todėl, jog ši jiems patinka, nori susikaupti ir izoliuotis. Paauglystėje ji žymi periodą, kai jaunas žmogus ieško savo vietos gyvenime. Jis jaučiasi nesaugus, nepritampantis, neigiantis taisykles, energingai protestuojantis. Suaugusiųjų pasaulyje tai dažniausiai intravertiškų ir užsisklendusių savyje žmonių spalva, rodanti norą atgauti prarastą kontrolę ar jėgas.
Balta spalva priešingai – simbolizuoja pasirengimą pradėti naują etapą, norą išbandyti visas pasitaikančias galimybes, naujas sritis. Tai baltas lapas, kuriame bus rašoma istorija.
O ką apie žmogų pasakoja stimuliuojanti oranžinė, raminanti rožinė, dvasinga purpurinė, romantiška turkio ar kitos, priklauso, kokiu santykiu buvo sumaišytos jas sudarančios pagrindinės ir pagalbinės spalvos. Kurios spalvos bus daugiau, tokios charakterio savybės asmenybėje reikšis stipriau.
Spalvų nestudijavęs, tačiau jomis gyvenęs žymus rusų kilmės dailininkas Vasilijus Kandinskis mėgo sakyti, kad „spalvos – tai sielą liečiantys pirštai“. Telieka įsiklausyti į save ir atsargiai bei atsakingai pasirinkti drabužių spalvą kiekvieną naują dieną.
 

Taip pat skaitykite:

Ką makiažas sako apie jūsų charakterį?