Turbūt nebuvo pasaulio mados sostinės – Niujorko, Londono, Milano, Paryžiaus, mados podiumo ir dizainerio, kuris būtų sukėlęs didesnį žiniasklaidos sujudimą kaip Domenico Dolce ir Stefano Gabbanos naujausios vasaros kolekcijos pristatymas. Muzikinis jo fonas buvo temperamentingasis Sophios Loren „Mambo italiano“.

Mados pasaulio užkulisiai – pilni skandalų. Be jų mada būtų pilka ir nuobodi. Kuo daugiau triukšmo ir pasipiktinimo – tuo mados namams geriau, juk tai – nemokama reklama. Kuo dažniau spusteli kompiuterio klavišą, tuo mažiau reikia išleisti grynųjų. Koks skirtumas – tas spustelėjimas skirtas komplimentui ar keiksmų lavinai.

Dar ir dar kartą žvelgiant į šiltojo sezono mados tendencijas tenka nukelti kepurę prieš mados namus „Dolce & Gabbana“, sukeliančius vis naują skandalą. Gal neracionaliai, spontaniškai, iš anksto to nenorint. Tiesiog jie kažkokiu stebuklingu būdu moka sukurti atmosferą, savo „Metropol“ salėje išprovokuoti tokią ekstazę, tokią jausmų laviną, kad net vokiečių ir britų žurnalistai ima linguoti į ritmą ir pritarti ekrane aistringai šokančiai „mambo italiano“ aktorei S. Loren.

Kam reikalingas tas „mambo“? Ką jis turi bendra su spindinčiu veidrodiniu mados namų podiumu, naujausiomis trečiojo tūkstantmečio technologijomis ir mados tendencijomis? Nejaugi kompiuteris negali sukurti kosmoso atmosfera dvelkiančio neutralaus muzikinio fono – tipiško visų pasaulio mados podiumų akompanimento? Juk tas primityvus „mambo italiano“ žaibo greitumu per internetinius informacinius tinklaraščius įkrinta į pasaulio mados žinovų kompiuterius ir sukelia laviną klausimų „kodėl?“

„Mambo italiano“ – joks atsitiktinumas, tai tų laikų filosofija. Naujos moters, naujų įpročių ir naujų kasdienybės prioritetų, naujo garderobo išraiška. Bet nauja „Dolce & Gabbana“ mados ideologijoje gimsta iš sena. Be praeities, pasak dizainerių, negali būti ateities. Štai čia išeitis, pradinis taškas, iš kurio gimsta kiekvieno sezono kolekcija.

Kodėl retro ir futurizmo harmonija triumfuoja būtent šiuose mados namuose? Nes jiems vadovauja du žmonės, dvi priešingybės, dvi ideologijos, susiliejančios į visumą. Kai „Metropol“ podiumu žingsniuoja moterų paradas, salėje karaliauja keista septintojo dešimtmečio patriarchalinio kaimo atmosfera.

Iš vienos pusės – tai archajiška D. Dolce Sicilija, bet tuo pat metu ant pakylos netrūksta ir naujienų, technologijų. Tai milaniečio S. Gabbanos ranka. Dvi priešingybės, du Italijos antipodai – jie ir sukuria tobulą harmoniją, kuri nepavaldi kitiems stilistams.

„Pane, amore, e…“ – (it. „Duona, meilė, ir…) – šiame 1957-ųjų filme itališkumo – per akis. Neapolio įlanka, miesto aikštė ir gražuolės S. Loren temperamentingas „mambo italiano“ šokis. Ar galima įsivaizduoti itališkesnę moters figūrą – ploną bitės taliją, aukštą krūtinę, gundantį valstietės žvilgsnį, primityvų ir tuo pat metu aistringą šokį, kaip „Mambo italiano“.

Panorėjus D. Dolce ir S. Gabbanai „mambo italiano“ atgimsta trečiajame tūkstantmetyje su nauja prieš srovę plaukiančia moterimi. Ji – tai mirties nuosprendis technologijoms.

Ši moteris – visų metropolijų moterų gamtos, ekologijos, sveiko gyvenimo būdo, geros itališkos virtuvės geismas.

Todėl mados namų „Metropol“ pakyla pavirto spalvingu daržovių turgumi, į kurį žengė septintojo dešimtmečio Pietų Italijos kaimietės. Moterys, kasdien smagiai niūniuodamos „mambo italiano“ ir keliaujančios apsipirkti į turgų.

Ant septintojo dešimtmečio silueto suknelių pažiro raudonų pomidorų, baklažanų, cukinijų. Vietoj auskarų manekenių ausyse atsidūrė česnakų galvos, aštrieji pipiriukai ir trumpi makaronai – kaspinėliai, pieštukai, spiralės.

Kas gi tai? – klausinėjo vienos kitų garsių užsienio mados žurnalų solidžios redaktorės, sėdinčios pirmoje „Metropol“ salės eilėje. Pirma reakcija – pasipiktinimas, surauktos nosys ir abejojantis žvilgsnis: bet audiniai – keisti ir nematyti, akinantys prabanga ir technologiškais paviršiais?

Panašios abejonės nekankino gal tik „VogueItalia“ mados redaktorių – Anna Piaggi ir Franca Sozzani mados iššūkių reikšmę puikiai supranta. Abi moterys – tipiškos milanietės, apie itališkos sveikos virtuvės reikšmę gyvenimo kokybės filosofijoje joms nereikia aiškinti.

Paaukštinta „Dolce & Gabbana“ paplūdimio kostiumėlių talija, pūsti septintojo dešimtmečio sijonai, gipiūro suknelės, retro stiliaus akiniai ir aukštakulniai ant mados pakylos laikų filosofiją išreiškė puikiai.

„Jei yra genialūs mados namai, kurie pajėgia nuspėti ateitį, jie yra „Dolce & Gabbana“. Šių mados namų dizaineriai pirmieji užgiedojo himną technologijoms, jie pirmi dabar siūlo žengti žingsnį atgal“, – tai garsiausios pasaulio internetinio žurnalo „VogueJapone“ redaktorės Annos Dello Russo pirmasis sakinys, po pristatymo paleistas internetu pasauliui. Pati A. Dello Russo „Metropol“ teatro svečius apstulbino galvos apdangalu – dvi stambios vyšnios pūpsojo ant jos galvos ir suteikė galimybę padirbėti fotografams.

O ką apie savo kolekciją mano kūrėjai?

„Kad ir kaip man patiktų Milano sušiai, vis dėlto Domenico mamos ruošiami spagečiai su raudonu padažu – nepralenkiami“, – tvirtino žiniasklaidai S. Gabbana.

Ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo karaliavimo laikais dizainerių duetas – nepralenkiamas ir Auksiniame Milano mados kvadrate, kurį kasdien šluoja pasaulio turtingieji. Della Spiga gatvėje praeivius stulbina „Dolce & Gabbana“ butiko vitrina. Jos pagrindinio vaidmens atlikėjai – šviežios, sultingos, labai sveikos ir spalvingos itališkos daržovės.

Tiesa, į Milaną atvykusiems mados gerbėjams neįprasta, kad vienas rafinuočiausių Auksinio mados kvadrato butikų primena daržovių turgų, tačiau, pasak Domenico ir Stefano, tai geriausia reklama naujai pavasario ir vasaros kolekcijai.